atkirsti

atkirsti
1 atkir̃sti, àtkerta, atkir̃to 1. tr. kertant pašalinti ką, atskirti dalį nuo visumos: Prišalusįjį ledą nuo valties atkir̃sti K. Į darbą, į darbą, lig kolei mirtis jaunos neatkirto galvos! Mair. Atkir̃sk galą karties, bus trumpesnė Dglš. Reiks atkirsti tas epušėles nuo sodo Ėr. Tas kirvelis atkirto mano kumelės pasturgalį BM322. Višta gieda, tai galvą àtkerta Ad. Atkirtaũ kamieną nuo beržo šaukštams J. Jei tave piktina ranka tavoji ..., atkirsk ją DP516. | prk.: Gediminas baisiai sumušė vokyčius, kurie, nuo Kuršo atkirsti, traukė per Žemaičių žemę į Prūsus M.Valanč. ║ paskirti: Jam, kaip savanoriui, nauja valdžia atkirto sklypą J.Avyž. Vienam žmogui atkirto dvaro žemės Ign. 2. tr. iš naujo, pakartotinai ką kirsti: Apšalusiąją eketę atkir̃sti K. 3. intr. atidirbti, atitalkinti kertant: Reikia eiti į Dabrilus atkir̃st Alk. 4. tr. atbukinti, atšipinti: Ašmenis atkir̃sti K. Vaikas į akmenį atkirto kirvį Rm. Moterys męsą kapojo ir visus kirvius atkir̃to Up. Nekirsk kirviu akmenį, kirvį atkirsi J.Jabl. | refl. tr., intr.: Rūgštūs obuoliai – atsikirsi dantis Krn. Kirvis atsikir̃to, dalgis atsipjovė, dantys atsimetė Kv. Turbūt kur ant vinio pataikiau, kad kirvis atsikirto Paį. 5. refl. iki valios kirsti: Buvo kirtimo miške, gerai atsikirtom malkų Jnšk. 6. refl. atsimušti į ką, atsitrenkti: Žagrė atsikirto į akmenį, kad kiek nenulūžo Ėr. | prk.: Atsikirtę į nepalaužiamą lietuvių pasipriešinimą, turėdavo atsisakyti savo užmačių sp. ^ Atsikirto kaip dalgis į akmenį VP7. 7. intr. prk. griežtai, smarkiai atsakyti, atrėžti: Nė vieno žodžio nepraleis neatkirtęs Žem. Bet aš jam gerai atkirtaũ, ir jis nutilo Alk. Kad atkirto, kaip šaute atšovė Grž.
atkertamaĩ adv.: Tau atkertamai pasakiau, kad pinigų neduosiu Prng. | refl.: Razaliutė kentė kentė ir pagaliau pradėjo ir atsikirsti A.Vien. Jis nusileidžia [kalboj], nemoka atsikir̃sti Jnšk. Argi tu, toks gudrus būdamas, nemokėjai kaip tokiam atsikir̃sti? Paį. Geras liežuvis visados suras kuo atsikirsti Kltn.
8. tr. įkirsti, įkrėsti, suduoti: Atkir̃to dvidešimt rykščių ir paleido Šts. 9. intr. prk. smarkiai ateiti: Kas čia per laukus tep àtkerta pas mus? Alvt. Per vieną adyną šitiek kelio atkir̃sti galiu Ds. | refl.: Iš kažin kur atsikirtę kazokai raiti įsiskverbė į minią rš. 10. refl. prk. iki nebenorint valgyti, atsivalgyti: Per pabaigtuves atsikir̃tom gerai virtienių Jnšk. 11. refl. prk. atsivalgyti už praeitą laiką: Nu, dabar galės atsikir̃st ir už vakarykščią Paį. 12. refl. prk. atsidaryti, buvus užtrenktam (apie duris): Durys atsìkerta Ėr. Jei atsikir̃s durys, tai įeis vaikai į vidų Pg. 13. prk. žr. 1 apkirsti 11: Baimė atkir̃to kojas ir rankas Rod. Badas visiem rankas àtkerta Rod.
◊ dañtį atkir̃sti daugiau nebenorėti, atsinorėti, atsikąsti: Jau atkirtaĩ dañtį – vieną vagelę išvaręs parejai namo Rod. Nuog ruginių pašarų arkliai greit dañtį àtkerta Rod.
\ kirsti; antkirsti; apkirsti; atkirsti; įkirsti; iškirsti; paiškirsti; nukirsti; panukirsti; pakirsti; parkirsti; perkirsti; piekirsti; prakirsti; prikirsti; sukirsti; užkirsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • atkirsti — atkir̃sti vksm. Atkir̃sti gãbalą mėsõs, lẽdo, uoli̇enos, grani̇̀to …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apkirsti — 1 apkir̃sti, àpkerta, apkir̃to 1. tr. apkapoti aplinkui: Medį apkir̃to aplink, ir nudžiūvo Prn. Nedaug apkirtaũ, bus sunku nupjauti Ktk. Vėjas iškela àpkirstą (apkapotomis šaknimis) eglę, išrauna laukan Šts. Akmenį apkir̃sti KI190. 2. tr. šiek …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkąsti — tr. 1. SD210 dantimis atidalyti, atkirsti: Atkąsk ir man cukraus šmotelį Ėr. Sunku atkąst didelis kąsnis J.Jabl. Atkąsk sūrį J. Tinkamai išvirtų dešrelių odelė atkandant turi šiek tiek traškėti rš. | refl. tr.: Anokį tu kąsnį atsikandai, kad ant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkirsti — 1 antkir̃sti, añtkerta, antkir̃to (ž.) 1. tr. dalgiu kertant (pjaunant), rasti: Rasi antkirsi aukso žiedelį dešimtoje pradalgėje TDrVII16. 2. tr. kišti ant ko nors: Stovi, nosį antkir̃tusys (antkišusys), veizas, ką aš dirbu Šts. 3. intr. bėgant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsisėdinti — 1 apsisėdìnti cur. apsėsti 1 (refl.): Boba ta penkis šešis vaikus kai kurapka apsisėdìna Nmk. ◊ kir̃vį apsėdìnti piktai atkirsti, atšauti: O tau – kir̃vį apsėdìno! Nelįsk, kur nereikia! Prng. sėdinti; apsisėdinti; atsėdinti; nusėdinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • at — praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. priartėjimą prie kalbančiojo arba jam artimo daikto: ateiti, atlėkti, atmesti, atvesti. 2. vieno daikto atskyrimą, atitolinimą nuo kito: atkirsti, atskirti, atjungti, atlupti, atplėšti. 3. užtektinai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbraukti — atbraũkti, ia, àtbraukė 1. tr. K braukiant atmesti į šalį: Klojime atbraũk pelus nuo tako Pn. Avinas su ragais àtbrauka nežindomus ėraičius šalin Dr. | refl. tr.: Atsibraũk šiukšles nuo kelio Pn. Atsibraukė plaukus į užpakalį rš. ║ refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atbumbėti — 1 atbumbėti, àtbumba (atbùmba), ėjo intr. priešais kalbėti, atkirsti: Ji jau papratus barant prieš mane atbumbėti Skr. | refl.: Katrą tik pajudinai (paraginai), tuoj ir atsibumbėjo Gs. bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atdžiauti — 1. tr. atkirsti, nukirsti: Bekapodamas malką atdžioviau pirštą Švnč. Merga jam šmaukšt peiliu ir atdžiovė rankas (ps.) Eiš. 2. refl. atvykti, atsibelsti: Totoriai tuojau per tyrumas atsidžiaudavo į pietų vaivadijas rš. džiauti; apdžiauti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgurinti — atgùrinti tr. 1. atkirsti, atmušti: Ji man kirviapente sudžiūvusio sūrio atgùrino Lš. | refl. tr.: Nagus atsigùrytau (imdamas akmenis) Vrn. 2. atgabenti: Atgurinau malkų vežimą Skdv. gurinti; apgurinti; atgurinti; įgurinti; išgurinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”